Kaip diagnozuojama menopauzė?

Sulaukus 45 m., moters gyvenime vyksta daug svarbių ir įdomių dalykų: tai laikas, kai daugelis moterų yra savo profesinės karjeros viršūnėje, daugelyje šeimų vaikai jau yra sulaukę brandos arba gyvena atskirai; šiuo laikotarpiu taip pat vyksta svarbūs hormonų pokyčiai, po kurių seka menopauzė. Menopauzės diagnozė paprastai nustatoma remiantis tipiškais simptomais.

Hormonų karuselė

Ima palaipsniui mažėti kiaušidžių veikla, kuri prasideda nuo to, kad ovuliacija nebevyksta reguliariai, todėl hormonai skubiai persitvarko, o tai primena tikrą pasivažinėjimą hormonų ir emocijų karusele.

Dažni simptomai

Daugeliui moterų pokyčius nurodo šis simptomas: kraujavimo sutrikimas dėl nutrūkusio ciklo. Pirmiausia moterims pasireiškia vadinamasis protarpinis kraujavimas, kuris gali būti toks stiprus, kad daugelis to išsigąsta, ypač tos, kurios anksčiau kraujuodavo negausiai.

Kitas dažnas menopauzės simptomas yra karščio bangos, t. y. netikėti karščio priepuoliai ir prakaitavimas. Tai paveikia beveik du trečdalius moterų, nors simptomų stiprumas yra individualus.

Hormonų pokyčiai, ypač estrogeno trūkumas, gali lemti tolesnius simptomus, pvz., krūtų jautrumą, kuris kelia įvairaus stiprumo skausmą ir diskomfortą; padidėjusį svorį, kaulų retėjimą ir sąnarių skausmą, net širdies ir kraujagyslių sutrikimus, odos ir makšties sausumą, šlapimo pūslės infekcijas, galimybę susirgti demencija ir daugeliu kitų ligų. Fizinių simptomų poveikis dar didesnis, nes tai yra nuotaikų svyravimas, kurį lemia hormonų disbalansas: nuo depresinės nuotaikos dėl menopauzės iki stiprios depresijos gali būti tik vienas žingsnis.

Kreipkitės pagalbos

Siekiant pasirinkti, kuris terapijos metodas galėtų būti veiksmingas, atsižvelgus į konkrečios moters būklę, gali reikėti atlikti hormonų tyrimus. Jei norite palengvinti menopauzės simptomus, kreipkitės į savo ginekologą vos juos pajutusi.